„Lexus GS 300h“ – susipažinkime

„Lexus“ su naująją „GS“ karta sieja daug vilčių. Pagrindinis naujųjų modelių tikslas – tapti „BMW 5-Series“, „Audi A6“ ir „Mercedes-Benz E-Class“ konkurentais. Pareiškimas labai rimtas, tačiau japonų automobilių gamintojas tam pasirengęs.

Visi naujieji „Lexus“ išsiskiria modernia išvaizda. Tiesa, ji žmonėms, kiek teko pastebėti, ji kelia dvejopus jausmus – vieni ja giria, kiti peikia, tačiau, kas šiuo atveju svarbiausia, abejingų išvaizda nepalieka. Dizaineriai dirbo ne veltui – naujieji „Lexus“ pastebimi ir išsiskiria bendrame sraute.

Kiek agresyviai atrodantys, tarsi primerktos pasiruošusiu šuoliui plėšrūno akys, priekiniai žibintai, aštriakampės radiatoriaus grotelės, išvaizdus priekinis bamperis, naujomis linijomis pasipuošęs kėbulas.

Gražiai automobilis atrodo ir iš šono – veržlų siluetą puikiai papildo pažeminta priekinė dalis ir ryškios ratų arkos. Bendrą paveikslą užbaigia įsimintinais žibintais papuošta užpakalinė automobilio dalis.

Kalbant apie Premium segmento automobilius prie interjero sunku būna prikinti. „Lexus GS 300h“ – ne išimtis. Salonas išpuoštas natūralia oda, dailūs metaliniai ir plastikiniai intarpai papildo harmonijos pojūtį.

Oda padengtos ne tik durelės ir vairas, bet ir visas priekinis panelis. Minkšta, malonia liesti oda, padengtas ir tarpas tarp priekinių sėdynių. Spidometras ir tachometras/ekonometras (priklausomai nuo pasirinkto važiavimo stiliaus) aiškiai matomas.

Bandytas „GS 300h“ dar turėjo projekciją ant priekinio stiklo. Šis, jau žinomas ir matytas, bet dar palyginti mažai naudojamas dalykas, padeda vairuotojui stebėti greitį ar nepraleisti reikiamo posūkio tuomet, kai visą dėmesį tenka sutelkti į kelią ir situaciją jame. Pradžioje prieš akis besikeičiantys skaičiukai gali kiek trukdyti, bet prie jų ganėtinai greitai įpranti ir matai viską periferiniu regėjimu, tuo pat metu stebėdamas kelią.

Dar vienas dalykas, kuriuo tikrai gali didžiuotis naujosios kartos „Lexus“ modeliai – didelis, tinkamai paslėptas nuo saulės (tuo gali pasigirti toli gražu ne visi modeliai), 12,3 colio ekranėlis, valdomas firmine „Remote touch“ pelyte. Dar jeigu taip ryškesnė, modernesnė grafika ir spalvos….

Beje, ties ekranėliu ir jo funkcijomis reiktų sustoti ilgiau. Reikalas tas, kad kompiuteris gali tikrai daug, tačiau tam vertėtų paskaityti instrukciją. Kuro sąnaudų stebėjimas ar schema, kurioje matosi, kuri iš sistemų – vidaus degimo ar elektrinė – dirba, įdomu tik pradžioje. Navigaciją ar klimato kontrolę irgi nusistatai kartą ar du per kelionę. Daugumai to ir užtenka, tačiau pasiknaisiojus giliau galima rasti… užrašų knygutę, kurioje galima susižymėti visus svarbiausius automobilio aptarnavimo momentus – kada keisti ratus, kada – tepalus, kada apsilankyti servisui techninei profilaktikai ir t.t.

Bandytas modelis buvo aukščiausios sąrangos, tad po ekranėliu įsikūrė rodyklinis, laiką su palydovu derinantis, laikrodis, firminė įstabiai skambanti „Mark Levinson“ garso sistema ir klimato kontrolė.

Kalbant apie firminę „Lexus“ garso sistemą, rekomenduočiau kada, pasiėmus kokybišką kompaktinę plokštelę, sėdint automobilyje tiesiog mėgautis muzikos švarumu ir skambesiu, kuriam atsiskleisti padeda puiki „Lexus“ garso izoliacija.

Gale, jeigu važiuos tik du keleiviai, jie mėgausis tokia pat prabanga, kaip ir sėdintys priekyje – atskiras klimato ir garso sistemų valdymas, šildomos sėdynės, užuolaidėlės ir erdvė. Tiek kojoms, tiek ir virš galvų.

Turėjo bandytas modelis ir stoglangį – retokai „Lexus“ sutinkamą detalę, bei naujovę – vairuotojo akis turinčią stebėti sistemą, kaip ir turinčią apsaugoti nuo užmigimo prie vairo. Sistema, turbūt, naudinga, tačiau priversti ją veikti taip ir nesugebėjau. Nepadėjo net išsamus „Lexus“ vartotojo instrukcijos studijavimas. Tikiuosi, į klausimą – kaip ją įjungti ir kaip ji veikia – pavyks atsakyti kitą kart sėdus prie „Lexus“ vairo.

Pasitaiko modelių, kuriuose labai norisi tvirtesnio sėdynių šoninio palaikymo. „Lexus GS 300h“, bent jau bandytame modelyje, tokių problemų nekilo – sėdynės buvo valdomos visomis kryptimis. Kelionės metu, be įprastų reguliavimų, buvo galima keisti ne tik šoninį palaikymą, bet ir sėdynės nugarėlės išlinkimą. Pastaroji funkcija labai praverčia kai laukia tolimas kelias ir nugarai reikia poilsio.

Mygtukai sudėlioti aiškiai ir pasiekiamai, važiavimo režimų perjungimas – po ranka, borto kompiuterį valdanti pėlytė – irgi šalia. Ankstesnės kartos „Lexus“ pėlytė buvo per daug jautri ir nepatogi, naujuose modeliuose šios problemos nebeliko – kursorius vaikšto ten, kur nori vairuotojas, pažymėdamas ne kažką, o konkrečią pasirinktą funkciją.

Priekaištų tiek vairuotojo vietai (išskyrus akių stebėjimo sistemosįjungimą), tiek ir likusiam salonui surasti nepavyko – viskas gražu, harmoninga, kokybiška. Kaip ir priklauso Premium segmento atstovui.

Bandytas modelis turėjo 2,5 l benzininį variklį ir elektrinę jėgainę, suderintą su 6 pavarų APD. Bendra variklio galia – 223 AG. Hibridinė jėgainė, nors padeda taupyti kurą, bet prideda automobiliui svorio, tad dinaminės „GS 300h“ charakteristikos ganėtinai vidutiniškos  – 100 km/val. automobilis pasiekia per 9,2 s.

Gamintojo teigimu, maksimalus automobilio greitis – 190 km/val. Kadangi patikrinti to praktikoje nebuvo galimybių (leistinas greitis Lietuvos keliuose gerokai mažesnis), pasitikėsime gamintojo informacija. Kita vertus, gamintojo deklaruotų vidutinių 4,8l/ 100 km kuro sąnaudų pasiekti nepavyko. Po dviejų dienų kompiuteris rodė 6,6 l/100 km. Visgi tikėtina, kad visą laiką važiuojant „Eco“ režimu, tokias sąnaudas pavyktų pasiekti. Kita vertus, kadangi skirtumas tarp „Eco“ ir „Sport“ režimu akivaizdus, visą laiką važinėti ekonomiškai ganėtinai sudėtinga. Ypač, kai tenka manevruoti miesto sraute.

Kaip ir anksčiau bandyti „Lexus“ modeliai, „GS“ turi tą pačią specifinę aurą – sėdint prie „Lexus“ vairo mėgaujiesi važiavimu ir supranti, kad nenori niekur skubėti (nebent laikas spaudžia). Noro ardytis ar įrodinėti kitiems eismo dalyviams savo pranašumą nekyla. Automobilis geru keliu tarsi plaukia, lengvai sugerdamas smulkius kelio nelygumus. Garso izoliacija taip pat aukščiausio lygio ir jeigu automobilis nebūtų apmautas žieminėmis padangomis, tikėtina, nesigirdėtų net jų.

Kaip tik gera garso izoliacija sukėlė ir tam tikrų abejonių dėl automobilio stabdžių trinkelių. Veikė jos patikimai, automobilis stabdė be priekaištų, bet palengva atleidžiant stabdžius ganėtinai aiškiai girdėjosi keistas čirpimas. Kituose bandytuose „Lexus“ modeliuose stabdžiai veikė pagirtinai tyliai.

Išsukus į prastesnį kelią pasijaučia nedidelis pakabos kietumas. Tai suprantama, nes patys japonai „GS“ seriją pristato kaip „automobilius vairuotojams“, tad su tuo tenka taikstytis.

Automobilį smagu vairuoti tiek tiesiame kelyje, tiek posūkiuose, kuriuose reikia truputi daugiau pastangų. Didelių nuokrypių nėra, judėjimo trajektorija nestaigiuose aiški ir nuspėjama. Galėtų dar automobilio vairas, jei jau „GS“ serija skirta vairuotojams, jautriau reaguoti į staigius posūkius, nes juos atgalinio ryšio dar kiek trūksta.

Pasak pardavėjų, „GS 300h“ modeliu turėtų susidomėti tie, kuriems „GS 450h“ yra per didelis arba per brangus. „300h“ kiek mažesnis ir pigesnis už savo „giminaitį“, tačiau nenusileidžia jam naujovėmis, nedaug atsilieka kalbant ir apie dinamiką. Galbūt terminas „įperkamas modelis“ kalbant apie Premium segmento atstovus, skamba kiek neįprastai, bet „Lexus“ tikisi, kad „GS 300h“ taps būtent tokiu modeliu. Potencialą jis turi, o ar pavyks tai išnaudoti, parodys laikas.

Lentelė lexus.lt

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus