2019-ųjų kovo devintoji daugeliui lietuviško roko gerbėjų ir patriotinėms idėjoms pritariančių bei jas palaikančių mūsų tautiečių įsimins ilgam – po kelerių metų pertraukos juos visus po vienu stogu subūrė moto klubo „Vorai MC“, šiemet švenčiančio 20-metį, organizuojamas koncertas „Tėvynei“.

Įdomi detalė – koncertas, skirtas pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, grupės „Diktatūra“ pastangomis ir kiek mažesne apimti, vyko kasmet, tik nebuvo naudojamas pavadinimas „Tėvynei“, tad šiųmetis koncertas tapo ne tik puikiu, dideliu muzikiniu renginiu, bet ir savotiškomis sugrįžtuvėmis. Kartu buvo prisimintas ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, tad koncerto organizatoriai pasistengė ir ganėtinai detaliai atkūrė prieš tūkstantį metų buvusias istorines aplinkybes. Vertinti minėtus įvykius galima įvairiai, tačiau istorinis faktas lieka faktu – apie Lietuvą pasaulis sužinojo dar iki valstybės įkūrimo. Kartu tai buvo ženklas atėjūnams, kas laukia tų, kurie negerbia krašto papročių ir tautos tradicijų. Pastarąsias, tiek panašiais koncertais, tiek šviečiamąja veikla būtų tikslinga priminti ir šiandien, kai Lietuva išgyvena akivaizdžią patriotizmo krizę. Vaikams nuo mokyklos skiepijamos kosmopilitinės idėjos, žiniasklaida stengiasi pabrėžti „valstybių be sienų“ ar „šalių be piliečių“ privalumus, akcentuodama, kad šiais laikais, esą, galima gyventi bet kur ir bet kaip. Kažkiek prie šių procesų prisideda ir Lietuvos valdžia, daug kalbėdama, bet, skirtingai, nuo kaimyninių šalių vyriausybių, nedarydama nieko, kad išvykę mūsų valstybės piliečiai sugrįžtų, o vis dar esantys čia galvotų ne kaip greičiau palikti Lietuvą, o ką nuveikti, kad kraštas augtų ir klestėtų. Patriotizmas kosmopolitinių politikų pateikiamas kaip savotiškas blogis, kaip smerktinas dalykas. Tad smagu, kad nepaisant visų trukdžių, vis dar yra žmonių, klubų, asociacijų, kurie nebijo žodžių „patriotas“, „patriotizmas“, „Tėvynės meilė“. Ne tik nebijo, bet ir nešą tą žinią į mases. Norisi tikėti, kad tikslinga ir nuosekli veikla šia kryptimi duos teigiamų rezultatų ir mūsų krašto žmonės pradės labiau vertinti savo gimtinę (šalį kur gimė) – tėvynę (vietą, kurioje gimė jų tėvai). Juolab, kad į koncertą, kaip pastebėjo „Vorai MC“ prezidentas Oblius tie, kurie lankėsi pirmuosiuose koncertuose, į šiandieninį atėjo su savo atžalomis, tad gera tradicija – vaikus auklėti patriotais ir supažindinti su gyva, vietos atlikėjų atliekama, muzika, tęsiasi.

Po teatralizuoto įvado prasidėjo pats koncertas. Pirmieji scenoje pasirodė grupės „Ūkanose“ atlikėjai. Muzikantai pasidžiaugė, kad, nors grojo pirmieji, išjudinti publiką nebuvo sunku. „Sutiko ir priėmė taip šiltai, kad net nesinorėjo palikti scenos,“ – po pasirodymo prisipažino atlikėjai.

Konceto organizatorius Slibinas prasitarė, kad būtent „Ūkanose“ nemažai prisidėjo ir prie paties koncerto atgimimo „Praėjusiais metais jie grojo sau, „Diktatūra“ – sau. Susėdom ir pagalvojom – o kodėl vėl visiems nepagrojus kartu? Ir prasidėjo koncerto organizavimas, kuris baigėsi „Tėvynės“ atgimimu. Įvertinus tai, kaip paprasta buvo susitarti su grupėmis ir matant susirinkusių žmonių reakcijas, jeigu nenutiks ko nors netikėto, koncertas, kaip ir anksčiau, vėl vyks kasmet ir maždaug tuo pat metu – Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dienomis, – pažadėjo Slibinas.

„Diktatūros“ vyrai šiemet pristatė akustinę programą. „Kadangi šiame koncerte grojame tiek, kiek jis vyksta, šiemet norėjosi kažko kiek kitaip. Akustinė programa pavyko, tačiau kitais metais, kadangi esame įsitikinę, jog atgimęs koncertas vyks ir vyks, parengsime kitokią, ilgesnę, „stipresnę“ programą. Jeigu kažko imamės, tai arba darome 100 proc., arba nedarome išvis,“- ateinančių metų planais dalinosi „Diktatūra“.

Prieš pasirodymą pakalbinti „Obtest“ vyrai, taip pat ne kartą matyti panašiuose koncertuose, kartu vėl susirinko po pusantrų metų pertraukos. „Paskutinį kartą kartu grojome 2017–ais per „Kilkime žaibu“, bet kai tiek metų atgroję kartu ir visi viską žino, susigroti užtenka kelių dienų,“ – teigė „Obtest“. Paklausti apie publiką, muzikantai pastebėjo, kad pastaroji jaunėja, tačiau ateina ir „senosios gvardijos“: „Kai žmonės eina į tokius koncertus, jie puikiai žino, kas jų laukia, tad, tikėtina, net tie, kurie mus gyvai girdės pirmą kartą, priims taip pat, kaip ir koncerto senbuviai.

Muzikantų prognozės pasitvirtino su kaupu. Absoliučiai visi žiūrovai „Obtest“ priėmė taip šiltai, lygtai būtų groję jų geriausi draugai, o ir patiems, ne vienerius metus kartu grojantiems muzikantams neilga pertraukėlė neturėjo jokios įtakos: „Grojome taip, tarsi jos ir nebūtų buvę. Viskas liejosi „tarsi iš natų“, – juokavo muzikantai.

Paskutinieji scenoje pasirodę dar vieni koncerto senbuviai – „Thundertale“ – sakė, kad, iš muzikantų pozicijų, verčiau pasirodyti pirmiems. „Tada viskas paprasčiau. Atgrojai ir gali ilsėtis, klausytis kaip groja kolegos, atsilaiduoti. Kai groji paskutinis, visada yra tam tikra įtampa, laukimas. Ir net muzikos negali klausytis, nes užgulus ausims pats nebegirdėsi ką groji. Taip ir tenka „pralaukti“, kol ateis tavo eilė, nes kitaip nuvilsi klausytojus,“ – koncertų specifikos niuansais dalinosi muzikantai. Stebint „Thundertale“ pasirodymą scenoje labai greitai tapo akivaizdu, kad užkulisiuose išsakyti pastebėjimai turi rimtą pagrindą – scena, kai grojama gyvai, visada yra „darbas“, kurį save ir klausytojus gerbiančios grupės stengiasi atlikti arba gerai, arba labai gerai. Ir klausytojai tai įvertina – ne tik pilnai išsikraudami prie scenos ar dainuodami kartu su mylimomis grupėmis, bet ir reikalaudami pakartoti patikusias dainas. Jeigu visi koncerto „Tėvynei“ dalyviai būtų kartoję savo pasirodymus tiek, kiek jų buvo prašoma, atgimęs koncertas būtų pasibaigęs tik paryčiais.

Deja, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tad nepaisant ypatingai šilto priėmimo, muzikantams savo pasirodymus teko baigti. Baigti tam, kad paskleidus žinią „Tėvynė (plačiąja prasme) gyva“, kitais metais vėl visus, neabejingus ne tik gerai muzikai, bet ir patriotinėms idėjoms, suburtų po atgimusio koncerto „Tėvynei“ vėliava.