1. Keliese važiavote?
Važiavome dviese. Fazze (Dalius) su „Honda Valkyrie“ ir Kupis (Domas) su „Honda VTX1300“.
2. Kodėl tik dviese ir kodėl būtent tokie motociklai?
Planuojant kelionę, norinčių buvo daugiau, tačiau dėl įvairiausių aplinkybių kiti atkrito ir likom dviese. Motociklai – tokie kokius turėjom tai dienai. Vienas jų dalyvavo Baikerių viduržiemy 2014 – tai Honda Valkyrie. Su tam tikromis modifikacijomis – prikabintas lopšys.
3. Kodėl būtent Nordčiopingas?
Pirminis kelionės variantas buvo apsukti ratą aplink Baltijos jūrą. Vėliau pradėjus dėliotis maršrutą, pagalvojom – kodėl gi tuo pačiu nepasistengti pasiekti ir šiauriausią Europos tašką – Norkapp (Norvegija).
4. Kokiu maršrutu keliavote?
Lietuva – Latvija – Estija – Suomija – Norvegija – Švedija-Latvija – Lietuva. Maršruto atstumas apie 5000 km.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
5. Kuriuo metų laiku?
Žinoma, kad vasara. Norkapp‘e buvom birželio 28 d. ir ten dar radom sniego. Nepaisant to, kad tai vasara, Norvegijoje sąlygos buvo vidutiniškai +2Co ir pastovus lietus Bet šiaip keliautojai keliauja ištisus metus ar su automobiliais, ar su motociklais, ar net dviračiais.
6. Kokie valstybių, per kurias keliavote, skirtumai – keliai, kainos, Kelių eismo taisyklės, požiūris į motociklininkus?
Kelių danga turbūt blogiausia Norvegijoje. Ten labai šiurkštus ir su dideliais nuolydžiais kelio paviršius, todėl labai dilo padangos. Šiaip visa kelionė vyko pagrindiniais keliais. Kainos proporcingai kilo, važiuojant į šiautę. KET esminis skirtumas – baudų dydis. Jos ženkliai didesnės negu Lietuvoje. O požiūris į motociklinkus labai tolerantiškas, tikrai visi važiuoja tvarkingai. Labai daug moto-turistų. Žmonės draugiški.
7. Linksmiausias nuotykis?
Nuotykių tikrai netruko visą kelionę. Labiausiai įsimintinas buvo, kai keliaujant per Suomija visą laiką pylė kaip iš kibiro lietus, ir vietoj suplanuotu 500 km įveikėm vos 300 km. Lietus vis nesiliovė, jau nežinojom ką daryt. Sustojom prie supermarketo (miestas Jyvaskyla), kad nors kiek pradžiūt ir pradėjome galvot apie būsimą nakvinės vietą. Mums belukuriuojant prie mūsų priėjo vietinis gyventojas ir paklausė iš kur mes. Mes atsakėm, kad iš Lietuvos ir keliaujam į Nordkapp. Suomis pasidairęs į dangų klausia – kur jūs apsistosit nakvynei. Mes, nepaisant nesibaigiančio lietaus ir nekeisdami savo planų atsakėme– palapinėse. Suomis nusijuokė, pažvelgė į mūsų permirkusius kostiumus ir nedvejodamas pasikvietė, pas save namo. Nu kaip nepasinaudot tokia proga. Tiesiog išsigelbėjimas.
8. Ką draugiškas suomis žinojo apie Lietuvą? Dabar bendraujat? Beje, kokia kalba kelionėje kalbėjot?
Suomis tikrai daug žinojo apie Lietuvą. Jo hobis – karo istorija. Todėl žinojo, kad Lietuva daug metų buvo okupuota SSRS. Taip pat kitas reikšmingas Lietuvai detales. Šiai dienai su juo nebendraujam, tačiau bendraujam su kitais motociklininkais ir baikeriais su kuriais susipažinom kelionės metu. Pagrindinės bendravimo kalbos buvo anglų ir rusų. Norvegijoje, Švedijoje ir didžiojoje dalyje Suomijos teko bendraut angliškai. O Baltijos šalyse – rusų.
9. Didžiausia kelionėje iškilusi problema?
Didžiausios problemos – tai galbūt techniniai gedimai. Abiems motociklams sudilo galinių ratų padangos. Mus jau perspėjo, kad ruošintis į Nordkapp reikia daug dėmesį skirti padangoms, bet naujos padangos irgi neatlaikė perkrautų motociklų ir šiurkštaus asfalto.
10. Padangas – turėjote atsargines ar pirkote?
Iš bėdos teko suktis kaip išmanėme, nes namo vis tiek teks grįžt. Pirmas gedimas įvyko Norvegijos keliais nuvažiavus vos 100 km. Kadangi prasidėjo kalnų kelių atkarpa tai iki arčiausios civilizacijos irgi tie patys 100 km. Nuėmus ratą Kupis (aš) važiavo iki artimiausios gyvenvietės, o Fazze liko prie savo išardytos „Vakyrijos“ saugoti daiktų. Reikiamo dydžio motociklo padangos negavom arba būtu reikėje laukt 2 – 3 dienas. Tai buvo priimtas sprendimas montuoti automobilio padangą (150 eur.). Ir viskas puikiausiai pasitvirtino. Toliau tęsėme kelionę į Norkapp. Analogiškai buvo pasielgta ir su „Honda VTX 1300“ Švedijoj (100 eur), nes ten viskas vyko savaitgalį.
11. Automobilio padanga motociklui? Galima plačiau? Ar tiko? Kaip tiko? Kaip sumontavot?
Esu girdėjęs ir matęs forumuose kaip ant cruiser tipo motociklų montuoja automobiles padangas, tačiau labai daug nesigilinau. Kai ištiko bėda, tai šią idėją pasiūlė vienas Norvegijos motociklininkas, nes jo draugas irgi važinėja „Honda Valkyrie“, kuriai sumontuota automobilinė padanga. Surasti padangą nebuvo sunku, o rezultatas irgi nudžiugino, nes viskas tiko kuo puikiausiai. Sumontavom su paprasčiausiom montavimo staklėmis. Tik dabar nuolat sulaukiam klausimų, kaip su motociklo manevringumu, ar nesunku važiuoti ir t.t. Visiems keistai atrodo toks sprendimas. Tačiau jau kiek vieliau pradėjus daugiau domėtis apie automobilinių padangų montavimus ir pasirodo Amerikoj tokie motociklai vadinami – „Dark side tyre club“.
12. Grynų pinigų poreikis tokioje kelionėje ir galimybė atsiskaityti kortelėmis?
Atsiskaityti banko kortelėmis problemų praktiškai nėra. Visose degalinėse už kurą atsiskaitėm kortelėmis, nes daugelis degalinių buvo automatinės. Grynieji pinigai reikalingi smulkiems pirkiniams ir suvenyrams.
13. Degalinės – kaip dažnai, kokios kainos?
Dažnumas – nuo bako iki bako. 250 – 280 km. Baltijos šalyse kuro kainų skirtumas nežymus ±10 ct. Persikėlus keltu į Helsinkį (Suomiją) kuro kainos jau siekė 1.65 eur. už litrą 95-o benzino. Ir išliko beveik visą laiką Suomijoj vienodos. Pasiekus Norvegiją kuro kainos staiga šoktelėjo, bet tikrai neišgąsdino, nes buvome tam pasiruošę. Šiaurėje kainos siekė 7,5 lt/l. Leidžiantis jau žemyn ir važiuojant per Švedija, degalai atpigo lyginant su Norvegija. Švedijoje apie 6,2 lt/l.
14. Kiek maždaug išėjo kurui? Tepalams?
Kurui apytiksliai buvo išleista apie 2000 lt, o tepalų neskaičiavom, nes kelionėje jų keisti nereikėjo. Šiaip su visomis bėdomis, visos kelionės išlaidos buvo apie 3500-3700 lt vienam baikui.
15. Nakvynės – viešbučiai, moteliai, lauke?
Per visą kelionę, tik vieną kartą teko miegoti Hostelyje Taline. Nakvynės kaina – 38 eur dviems asmenims. Kitą laiką nakvojome palapinėse. Net ir šiauriausiame taške buvome pasistatę palapines.
16. Palapinės niekam neužkliuvo? Visur galima statyti? Saugu? Tiek jums, tiek motociklams?
Ne, tikrai palapinė niekam neužkliuvo. Statėm visur kur norėjom, žinoma stengėmės statyti kuo vaizdingėsnėse vietose. Bet teko statyti ir degalinės teritorijoj (kai vakare padangai siūlai išlindo) ir ant 40 proc šlaito. Tiesiog nebuvo geresnių salygų. Skandinavijoj labai daug keliautojų su kemperiais, dviračiai , todėl manau ten įprasta matyti stovyklautojus su palapinėmis.
17. Ką reiktų žinoti, leidžiantis į tokią kelionę?
Svarbiausia manau „pasiimti“ gerą nuotaiką ir pozityvą. Čia kaip loterija gali visą kelionės laiką lyti lietus arba šviest saulė. Todėl ruošiantis kelionei reik ruoštis blogiausiam. Įsidėti šiltus rūbus, tai pat patikrintą moto aprangą, kuri tikrai nepavestų per lietų ar žvarbą. Nes tikrai gali tekti susidurti su nevasariška temperatūra.