Keturračiai per pusšimtį metų pasikeitė neatpažįstamai. Jei iš pradžių į juos daug kas žvelgė kaip į itin pavojingas transporto priemones, tai dabar jie yra nepamainomi pagalbininkai ūkio darbuose ar partneriai pramogaujant. Kurie keturračių gamintojai per šį laikotarpį buvo didžiausi inovatoriai ir kurie modeliai padėjo pamatą šiandien savaime suprantamoms technologijoms?

Trijų ratų pasirodė per mažai

Nusistovėjusius dalykus žmonės laiko savaime suprantamais. Pavyzdžiui, savaime suprantama, kad naujo keturračio variklis turės elektroninį degalų įpurškimą, kad variklio galia visiems ratams bus perduodama per diržinę pavarą, kad akceleratorius bus sumontuotas kaip atskira rankenėlė prie vairo. Nors taip toli gražu buvo ne visada. Ir netgi ne visada keturračiai turėjo keturis ratus.

Bekelei skirtų transporto priemonių ATV (angl. All-terrain vehicle) istoriją dar 1970-aisiais pradėjo „Honda“, pristatydama triratį modelį US/ATC90, kuris tebuvo motociklas su dviem galiniais ratais. Jis turėjo nedidelį vieno cilindro keturtaktį variklį, keturių pavarų transmisiją, o važiuoklės trūkumą kompensavo aukšto profilio padangos. Tai buvo smagus, bet dėl savo trijų ratų konstrukcijos itin pavojingas aparatas, kuris labai lengvai apvirsdavo.

JAV tūkstančiai nuo jo nukritusių žmonių susižeidė, įvairiuose šaltiniuose skelbiama, kad daugiau nei tūkstantis žuvo. 1988-aisiais JAV įsigaliojo draudimas triratėms transporto priemonėms.

Pirmieji modeliai – sportui ir pramogai

Pamačiusi „Honda“ triračio keliamus pavojus ir kartu nedidelių, bekelei skirtų transporto priemonių potencialą, „Suzuki“ 1982-aisiais pristatė pirmąjį motociklą, kuris turėjo keturis ratus. Kaip ir „Honda“ triratis, jis buvo aprūpintas varikliu su karbiuratoriumi, mechanine transmisija su automatine sankaba, bet neturėjo jokios važiuoklės.

Konkurencija, išprovokavusi keturračių tobulėjimą, atsirado vos po kelerių metų, kai 1985-aisiais „Honda“ pristatė keturis ratus turintį modelį ATC250R, jau turėjusį amortizatorius ir priekinius diskinius stabdžius.

Praėjusiame amžiuje keturračiai daugiausia buvo naudojami pramogai ir sportui, tad jie pasižymėjo mechaninėmis transmisijomis, motociklų varikliais, nedideliu korpusu. Čia į traukinį sėkmingai įšoko „Yamaha“ su „Raptor“ modeliu.

Ūkinė veikla lėmė patogumą

Tik šio amžiaus pradžioje pirkėjai suprato, kad keturratis puikiai tinkamas darbams ūkyje – jis gali pakeisti nedidelį traktorių ir universaliai tarnauti kaip darbinė bei pramoginė transporto priemonė. Nors pirmasis keturratis su bepakope diržine transmisija „Polaris Trail Boss“ debiutavo dar 1986-aisiais, būtent ši transmisija dėl patogumo išpopuliarėjo šiame amžiuje.

„Evoliucija susijusi su patogumu. Keturratį reikia vairuoti visu kūnu, tad ne visuomet yra galimybė perjunginėti pavaras, kai kūnas persvertas į kitą pusę nei pavarų rankena, o kartais tai gali būti ir nesaugu. Pavyzdžiui, purve tarp pavarų rankenėlių gali atsirasti akmenų ir sistema gali užstrigti.

Ir pats vairavimas kitoks – akceleruojama ne sukant rankeną, o spaudžiant ant vairo esančią svirtį dėl tos pačios priežasties: keturratis vairuojamas kūnu. Dėl saugumo ir patogumo čia daug geriau veikia diržinė pavara“, – aiškina bekelės transporto priemonių ekspertas Audrius Sutkus.

2006-aisiais debiutavęs „Yamaha Grizzly“ pristatė elektroninį vairo stiprintuvą keturračių rinkoje, kuris ne tik palengvino vairavimą, bet ir padidino saugumą: atsitrenkus į akmenį, medį ar kitą kliūtį, jis sugeria visą smūgį ir nebeišmuša vairo iš rankų. 2008-aisiais „Polaris“ savajame „Outlaw“ modelyje pristatė nepriklausomą galinę pakabą.

Iniciatyva naujose rankose

Ir nuo to laiko didieji keturračių rinkos žaidėjai užsnūdo. Keturračiai nuolat buvo tobulinami, varikliai tapo galingesni, važiuoklės – pažangesnės, bet rimtų inovacijų jau keliolika metų nebuvo matyti.

Tuomet lyderius pasivijo ir geresne kaina nukonkuravo naujokai – pavyzdžiui, dabar jau beveik pusę keturračių rinkos pasaulyje išsikovojęs „CFMOTO“ prekių ženklas. Net ir baziniai šio gamintojo 500 serijos modeliai turi „Bosch“ degalų įpurškimo sistemą, modernias diržines pavaras, LED žibintus, jie gali būti komplektuojami su vairo stiprintuvu.

O pastaruoju metu ši markė perima ne tik klientus iš „premium“ segmento gamintojų, bet ir iniciatyvą kuriant technologijas. Kasdienei veiklai skirtus keturračius gaminantis „CFMOTO“ pradėjo būtent nuo technologijų ir dar šio dešimtmečio pradžioje ėmė diegti į keturračius spalvotus liečiamus prietaisų skydelius, kuriuos galima sujungti su mobiliuoju telefonu, LED žibintus, o pastaruoju metu – ir stebinti ateitį keisiančiomis technologijomis.

Didžiausioje motociklų parodoje „EICMA“ 2025-ųjų lapkritį gamintojas pristatė „CFORCE TECH GEN 4“ koncepciją – keturratį, kuris turi hidraulinę pakabą, leidžiančią keisti prošvaisą ir reguliuoti važiuoklės veikimą prisitaikant prie kelio paviršiaus. Taip pat koncepcija turi keturis vairuojamus ratus, keturračiuose dar nematytą elektroninę stabilumo sistemą ir adaptyvius priešrūkinius žibintus. Kūrėjai sako, kad dalis šių technologijų netrukus pasirodys naujos kartos keturračiuose.

„CFMOTO“ jau dabar įsirašė į istoriją kaip iniciatyvą perėmęs ir šiuo laikotarpiu populiariausiu tapęs keturračių gamintojas pasaulyje. O ar jis bus įrašytas į toliaregių, formavusių keturračių tendencijas, sąrašą, parodys laikas.