„Fiat 500L“ – ir mažas gali būti didelis

Nuo vaikystės esame įpratę, kad „Fiat 500“ – simpatiškas, bet mažas automobiliukas. Ir turbūt dažnas, neatkreipę dėmesio į pavadinime esančią raidę „L“, panašiai galvojame apie „Fiat 500L“. Atėjo laikas keisti požiūrį, nes „Fiat 500“ raidę „L“ gavo ne atsitiktinai.

Jis… išaugo. Visai logiška, kad „Fiat“ koncernas rinkai pasiūlė tokį modelį, kaip „500L“, nes „500“ modelis yra ganėtinai populiarus, tad pasinaudojus šiuo populiarumu buvo sukurtas šeimyninis vienatūris. Beje, šio modelio kūrimą prižiūrėjo pats koncerno vadovas Serdžio Markionė, neseniai paraginęs visuomenę nepirkti elektrinių „500“ modelių.

Abiejų „500“ modelių dizaine bendrų bruožų galima rasti, tačiau tuo panašumai ir baigiasi. „L“ modelis sukurtas panaudojus globalią „SCCS platform“ platformą (Small Common Components and Systems platform), sukurtą bendradarbiaujant su amerikiečių koncernu „General Motors“ ir skirtą kompaktiškų priekiniais ar visais keturiais ratais varomų modelių gamybai. „Fiat 500L“ žymi naujos „Fiat“ epochos „B“ segmente pradžią, nes pastarasis modelis labiau primena kompaktiškus vienatūrius, o ne klasikinius hečbekus.

„Fiat 500L“ savo ganėtinai netipiška išvaizda ir ryškiomis spalvomis traukia tiek praeivių, tie kitų transporto dalyvių dėmesį, tačiau savo automobilio išskirtinumą, norint, galima dar labiau pabrėžti nudažius kėbulą skirtingomis spalvomis ir užsisakius panoraminį stiklinį stogą.

Bandytas „500L Trekking“ – buvo ne pačios aukščiausios, bet ganėtinai turtingos sąrangos. Automobilis galėjo pasigirti padidinta prošvaisa ir apsauginiu kėbulo aptaku. Masyvus bamperis ir plačios, automobilio šonais einančios plastikinės juostos, atlieka iškart dvi funkcijas. Šios detalės suteikia automobiliui kiek atšiauroką išvaizdą ir puikiai saugo kėbulą nuo nepageidaujamų kontaktų. Gamtoje ar net prie aukštesnio bortelio mieste, susidūrimo atveju kentės plastikas, o ne metalas. Praktiška, nes net pažeistas plastikas nepradės rudyti.

Lyginant automobilį su bandytais krosouveriais ir vienatūriais, supratau, kad jis erdvesnis ir platesnis už daugelį jų. „500L“ modelyje užtektinai vietos tiek virš galvos, tiek ir iš šonų: pirmą kartą sėdus prie vairo, vairuotojo pusės durelės man pasirodė neįprastai toli. Kalbant apie automobilio salono transformacijos galimybes, „500L“ lenkia ne vieną konkurentą – esant poreikiui, galima nulenkti priekinę keleivio sėdynę ir naudoti ją kaip staliuką, užpakalinę sėdynių eilę galima pastumti į priekį, taip padidinant netikrą dugną turinčios ir taip nemažos bagažinės plotą.

Visiškai atlenkus užpakalinę sėdynių eilę, salono ir bagažinės grindys sudaro lygų paviršių. Viskas atrodytų gražu ir pritaikyta didelių krovinių pergabenimui, jei ne vienas „bet“ – „Fiat 500L“ bagažinė turi ganėtinai masyvų slenkstį, kuris apsunkina sunkių krovininių įkėlimą ir iškėlimą. Jei ne ši maža detalė, priekaištų „Fiat 500L“ bagažinei nebūtų.

Automobilis, kaip ir priklauso šeimyninei transporto priemonei, turi daug stalčių ir stalčiukų smulkiems daiktams, keletą lentynėlių ir dvi daiktadėžes. Vietos įvairiems „būtiniausiems“ daiktams keliaujant su vaikais tikrai nepritruks.

Kaip minėjau, pats salonas labai erdvus – jame, netrukdydami vienas kitam, laisvai gali įsikurti 5 suaugę žmonės. Aukšta esanti vairuotojo vieta ir didelis langų plotas užtikrina gera matomumą, sėdynė, kas retai pasitaiko nedideliuose ar pigesniuose automobiliuose, turi labai patogų ranktūrį. Asmeniškai man dar norėtųsi tvirtesnio šoninio palaikymo ir kiek patogesnės pavarų perjungimo svirties, bet yra kaip yra.

Automobilio mikro klimatas valdomas dideliais ir patogiais ratukais, multimedinis, lietimui jautrus ekranas, gali suteikti informacijos ne tik apie grojamą muziką, bet ir apie vairuotojo važiavimo stilių – įjungus „eco“ informaciją greitėjimas, lėtėjimas ir pavarų perjungimas, priklausomai nuo vairavimo, dega žaliai, geltonai arba raudonai.

Visai smagi funkcija, o štai tik oranžine spalva skaičius pateikiantis tiesiai prieš vairuotojo akis, tarp spidometro ir tachometro įmontuotas ekranėlis kiek nuvylė. Konkurentai čia sugeba įtaisyti spalvotus ir gerokai dailiau informaciją pateikiančius ekranėlius. Įdomu, ko laukia „Fiat“?

Tiesa, prieš leidžiantis į kelią vairuotojo vietą reiktų pastudijuoti atidžiau. Reikalas tas, kad centriniame panelyje gausu mygtukų, apie kurių funkcijas reiktų pasiklausti pardavėjo arba paskaityti instrukcijoje. Kelionės kontrolės sistema sumontuota kairėje vairo kolonėlės pusėje ir ją visiškai uždengia vairas. Kai įpranti, naudotis ja palyginti lengva, tačiau kur ji yra ir kaip veikia, reiktų išsiaiškinti dar prieš pajudant, nes važiuojant tą daryti labai nepatogu.

Prieš išvažiuojant reiktų pasipratinti ir prie penktose durelėse įmontuotos kameros rodomo vaizdo. Paprastai tokios kameros kiek iškišamos iš kėbulo, kad apimtų kaip galima didesnį plotą. „Fiat“ inžinieriai, kažkodėl, nusprendė priešingai ir kamerą įgilino. Jį įsijungia labai operatyviai, tačiau vairuotojas mato ne tik tai, kas vyksta už automobilio, bet ir dalį kėbulo… Ar to tikrai reikia?

Bandytas modelis turėjo 1,3 l dyzelinį 62 kW galios dyzelinį variklį, 5 pavarų MPD ir prastiems keliams skirtą sistemą „Traction Plus“. Reikia pagirti tiek variklį, tiek salono garso izoliaciją – keleiviai iš pradžių net nepatikėjo, kad automobilis varomas dyzelinu – taip tyliai veikė „500L“ „širdutė“. Nors, atrodytų, variklis nėra galingas, jo visiškai užtenka tiek manevravimui mieste, tiek smagiam pasivažinėjimui autostrada ar užmiesčio keliukais. Per porą dienų vidutinės kuro sąnaudos siekė 5,1 l/ 100 km. Gamintojo deklaruotų 4 litrų pasiekti nepavyko, bet rezultatas visai geras. Ypač turint omenyje tai, kad dalį kelio automobiliu važiavo 4 žmonės ir jų daiktai.

Daugeliui gali kilti klausimų dėl automobilio pravažumo, nes visus keturis varančius ratus gaus tik modelis „500X“, o „500L“ varomas tik priekiu. Šiuo atveju reiktų prisiminti „Traction Plus sistemą, kuri imituoja tarpratinio diferencialio veikimą. Tai ir padidina automobilio pravažumą, nes jei vienas ratas pradeda strigti, sistema jį sustabdo, o diferencialas sukimo momentą permeta kitam ratui. Visgi ieškant nuotykių ir naujų kelių reiktų nepamiršti, kad „500L Trekking“, nors ir gali pravažiuoti ten, kur strigtų „giminaitis“ „Fiat 500“, nėra tikras visureigis, tad sankabą ir automobilį vertėtų patausoti.

Patogi ir užtektinai standi važiuoklė gerai sugeria nedidelius asfalto nelygumus. Vairas, kol neįjungtas „City“ režimas – kiek sunkesnis, tačiau tai netrukdo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad rinkai „Fiat“ pasiūlė ganėtinai įdomu, erdvų, palyginti taupų ir gerą modelį, kurio pavadine esančią raidę „L“ galima iššifruoti net keturiais skirtingais variantais: „Large“, „Light“, „Link“ ir „Loft“. Kitaip sakant automobilis gali būti suprastas kaip „ilgas“, „lengvas“, „multimedinis“ (link) arba stilingas (loft). Kiekvienas pats pasirinks jam labiausiai patinkantį variantą, nes „500L“ atitinka juos visus.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus