Visi nori geriausių keturračių. Tačiau „premium“ prekių ženklų, tokių kaip „Polaris“, „Can-Am“ ar „Yamaha“, galingiausi modeliai kainuoja tiek, kiek kompaktiškas automobilis, o keturratis tik išimtiniais atvejais gali būti pagrindine transporto priemone. Todėl dauguma lietuvių žiūri į biudžetinį ir vidutinės kainos segmentą. Jame – daug gundančių pasiūlymų, tačiau ar jie geri? Kaip ir į ką atkreipti dėmesį, renkantis naują keturratį už patrauklią kainą?

Kokius keturračius perka lietuviai?

Pažvelgus į keturračių pardavimo statistiką, Lietuvoje labiausiai perkami maždaug 6–10 tūkst. eurų kainuojantys modeliai. Per pirmąjį 2025-ųjų pusmetį daugiausia buvo parduota „CFMOTO CFORCE 850“ ir „CFMOTO CFORCE 450 L“ keturračių.

Pirmasis – galingas vidutinės klasės modelis, antrasis – bazinis, pigiausias minėto gamintojo produktas. Toliau rikiuojasi kiti „CFMOTO“ ir kitų gamintojų, tokių kaip „Loncin“ ar „Odes“, biudžetiniai ir vidutinės kainos keturračiai.

Savo ruožtu „premium“ keturračiai dėl milžiniško kainų skirtumo Lietuvoje buvo beveik pamiršti. Pavyzdžiui, per pirmą 2025-ųjų pusmetį buvo parduoti vos 39 „Can-Am“, 32 „Polaris“ ir 4 „Yamaha“ keturračiai, kai per tą patį laiką lietuviai nupirko 888 „CFMOTO“ technikos vienetus.

„Žmonės keturračius perka dėl dviejų dalykų: pramogai arba darbui. Pramogai galingesnis – smagiau, bet puikiai važiuoja ir mažesni. O kalbant apie darbus, ir maži, ir dideli keturračiai juos atlieka vienodai – skiriasi tik komfortas ir kaina“, – paaiškina keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas.

Vidutinėje klasėje – platus pasirinkimas

Atsižvelgę į Žemės ūkio duomenų centro ir „Regitros“ duomenis, analizuokime keturračius tame biudžeto segmente, kuriame daugiausia perka lietuviai, ir nusistatykime ribą – 8 tūkst. eurų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant keturratį už šią sumą?

Visų pirma, „premium“ prekių ženklus reikėtų pamiršti, nes net baziniai, mažiausi ir silpniausi jų modeliai kainuoja brangiau: „Can-Am Outlander PRO HD5“ – 10 090 eurų, „Polaris Sportsman 570“ – 9 990 eurų, o „Yamaha Kodiak 450“ – nuo 8 186 eurų.

Tuo metu pažvelgus segmentu žemiau, į vidutinę klasę, jau atsiveria platesnis pasirinkimas: „CFMOTO CFORCE 450 L“ kainuoja 5 490 eurų, geriau sukomplektuota versija su elektriniu vairo stiprintuvu – nepilnus 6 tūkst. eurų. Žvelgiant į „CFMOTO“ pasiūlą, neišleidžiant 8 tūkst. eurų galima įsigyti didesnio rėmo ir galingesnį, 33 kW variklį turinčius „CFORCE 625 Touring“ arba „Overland“ modelius.

Į rinką per pastaruosius keletą metų žengė ir keli nauji gamintojai iš Kinijos, kurie vilioja dar geresnėmis kainomis ir, ekspertų vertinimu, – visai nebloga kokybe. Štai už tuos pačius 8 tūkst. eurų „Aodes“ siūlo „Pathcross 650 L“ modelį su dar galingesniu, 2 cilindrų varikliu, pasiekiančiu 39 kW.

O už mažesnę sumą – 7 tūkst. eurų – galima nusipirkti „Loncin Xwolf 550L“ modelį su „CFMOTO CFORCE 625“ prilygstančiomis charakteristikomis. Lietuvoje taip pat santykinai nebrangiai parduodami „Segway“, „QJMOTOR“, „Kayo“ ir kiti keturračiai.

Servisas ir detalių prieinamumas – svarbiausia

Ekspertų teigimu, susigundžius kaina, prieš perkant keturratį vertėtų pasidomėti ir norimos markės serviso tinklu bei detalių prieinamumu.

„Trumpalaikėje perspektyvoje visi tokie keturračiai yra gana geri, kol neišvažiavai iš parduotuvės ar garažo. Niuansai prasideda vėliau. Čia jau didesni prekių ženklai turi daugiau svorio, nes jie dažniausiai būna patikimesni, turi didesnius aptarnavimo tinklus, jų keturračiams yra lengviau gauti detalių ir dėl to vėliau tie daiktai išlaiko didesnį likvidumą“, – niuansus dėsto A. Kanopkinas.

Keturračiai yra intensyviomis sąlygomis naudojamos transporto priemonės, tad joms dažnai reikia jautresnės priežiūros. Žinoma, viskas priklauso nuo eksploatacijos pobūdžio. Keturratis, kuriuo tvarkingai važinėjama miškais, tarnaus ilgai, tačiau tas, kuris nuolat dirba sunkius darbus ar yra „kankinamas“ sunkioje bekelėje, dažniau reikalaus atsarginių detalių ar remonto. Tačiau jų prieinamumas skiriasi.

Daugiau nei pusę naujų keturračių rinkos užimantis „CFMOTO“ turi detalių sandėlius Lietuvoje ir pardavimu bei servisu užsiimančius partnerius 20 šalies miestų ir miestelių, kad iš bet kur esančio ūkio būtų galima greitai sulaukti pagalbos. Čia atsiranda problema su „premium“ ženklais, kurie turi tik po kelis servisus, todėl sugedus, pavyzdžiui, „Can-Am“ keturračiui Rokiškyje, jį reikėtų tempti į Vilnių.

Su panašia problema susiduria ir kiti gamintojai: dalies kiniškų markių prekybos ir serviso tinklas siauresnis, detalių tiekimas – lėtesnis.

Pagalvokite ir apie aksesuarus

Ar verčiau pirkti keturratį už maksimalų biudžetą, ar dalį pinigų skirti aksesuarams? A. Kanopkinas sako, kad viskas priklauso nuo norų ir to, kaip planuojama su juo važinėti.

„Tradiciniai visų perkami aksesuarai – šildomos rankenėlės ir papildomos daiktadėžės. Keliautojams naudingas bus priekinis stiklas, o tiems, kurie važiuoja į bekelę, – galingesnė gervė. Vertėtų pasirūpinti ir dugno apsauga“, – teigia pašnekovas, pridėdamas, kad keturratį drąsiai galima pirkti ir be aksesuarų, o vėliau juos nusipirkti ir susimontuoti pagal poreikį.

Pavyzdžiui, „CFMOTO“ turi dvi keturračių komplektacijas. Žvelgiant į „CFORCE 625“ modelį, „Touring“ versija, kainuojanti 7,5 tūkst. eurų, yra bazinė, o 8 tūkst. eurų kainuojanti „Overland“ jau iš gamyklos atkeliauja su didele galine daiktadėže, priekiniais ir galiniais apsauginiais lankais, stiklu nuo vėjo, rankų apsaugomis ir pilna dugno apsauga.

Toks komplektavimas papildomai, priklausomai nuo pasirenkamų aksesuarų kokybės, gali kainuoti ir brangiau. Tuo tarpu universalus rankenėlių šildymas, aktualus eksploatuojant keturratį žiemą, neišpūs biudžeto – jis kainuoja tik apie 50 eurų.