Kadaise Kėdainiuose, pačiame Lietuvos centre, veikė baikerių klubas „Burning Souls“, kurio nariai, puikiai suprasdami, jog vaikų namuose augantiems mažyliams labiau už bet kokias dovanėles reikia žmogiško artumo ir šilumos, šefavo Josvainių vaikų namus. Laikas bėgo, situacija pasikeitė, senojo klubo nebeliko, bet liko gyva idėja.
„Šiemet, baikerių kongresui palaiminus, buvę ankstesnio klubo senbuviai susibūrė į, kažkuria prasme, naują moto susivienijimą „Born Again MCC“. – pasidžiaugė naujojo klubo prezidentas Edmondas. – Be to, kaip visada būna tokiais atvejais, į klubą atėjo ir naujų žmonių. Vienas jų – Egidijus – dirba socialiniame centre. Kaip tik jis ir pasiūlė, įvertinus ankstesnę gerąją bendravimo su vaikais praktiką, sukviesti į vieną vietą socialinės rizikos šeimų vaikus, pakviesti Kėdainių policijos komisariato pareigūnus – Kelių policijos poskyrio viršininką Giedrių Čižinauską ir bendruomenės pareigūnes Aušrą Mickevičienę bei Aušrą Pupkutę – ir, artėjant rugsėjo pirmajai, priminti vaikams saugaus elgesio gatvėse taisykles.“
„Idėja, pati savaime, labai gera, tačiau mes puikiai supratome, kad „sausos“ pamokos vaikų nesudomins.“ – toliau pasakoja Edmondas – „Todėl sugalvojome papildomą stimulą – atėjusius vaikus pažadėjome pavėžinti motociklais. Taip pat, siekiant parodyti, kad baikeriai – ne tik barzdoti ir pilvoti dėdės (visuomenėje vis dar vyrauja toks stereotipinis požiūris), į susitikimą buvo pakviestos „Vėjų Laumių“ merginos, turinčią didelę bendravimo su vaikais ir bendradarbiavimo socialinėje srityje patirtį.“
„Šiemetinis susitikimas pavyko puikiai – pasidžiaugė „Born Again MCC“ prezidentas – tad kitiems metams, kartu su Socialinio centro vadove Rūta Kaupiene planuojame bendrą projektą, kurio tikslas – vaikų vasaros užimtumas. Kalbiname prie jo prisijungti ir „Vėjų Laumes“, nes jų patirtis labai praverstų. Nors laiko dar daug, panašu, kad merginų pagalbos mes sulauksime“.
Kėdainiečių klubo vadovo žodžiams pritaria ir Lapė, klubo „Vėjų Laumės“ prezidentė. Pasak mūsų skaitytojams puikiai pažįstamos, ne vienerius metus motociklą vairuojančios ir daugybę (kartu su klubu) vaikams skirtų renginių suorganizavusios Lapės, sulaukus „Born Again MCC“ prezidento Edmondo kvietimo prisijungti prie „kelionės“ pas vaikus, iškart buvo aišku, kad „Vėjų Laumės“ atvažiuos.
„Mūsų klubo tikslas – padėti visiems vaikams, neskirstant jų pagal jokius kriterijus. Jeigu gali padaryti taip, kad vaikai šypsotųsi, vadinasi – turi daryti. Mūsų gyvenime ir taip daug liūdesio bei skausmo, kaip atsvara kuriems gali tapti nuoširdi, už jokius pinigus nenuperkama vaiko šypsena.“ – Prim.lt sakė Lapė – „Kaip ir reikėjo tikėtis, vaikai labai apsidžiaugė Socialinio centro kieme išvydę tiek motociklų ir motociklininkų. Daug kam ši transporto priemonė vis dar yra egzotika, tad galimybė pasėdėti ant motociklo jau yra kažkas, o jei dar tave praveža… Ar galima svajoti apie didesnę laimę?“
„Įdomu tai, kad nustebo ne tik vaikai, bet ir mes pačios, nes kieme mus pasitiko ne tik vaikai, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonės. Pasirodo, centre rūpinamasis visais tais, kuriems reikia pagalbos – tiek mažais, tiek ir senais.“ – prisipažįsta merginų klubo prezidentė. – „Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės elgėsi kiek ramiau, nors, tikiu, tarp jų irgi buvo norinčių prasilėkti motociklais, o vaikai… vaikai buvo vaikais – smalsiais, linksmais, garsiai reiškiančiais savo emocijas. Juokas, susižavėjimo šūksniai ir, svarbiausia, tikros, nuoširdžios vaikiškos šypsenos. Tai visą dieną buvo juntama Socialinio centro kieme. Vaikų nesudomino net mūsų atvežtos vaišės. Jiems labiau rūpėjo motociklai ir jų savininkai. Klausimai, pastabos, pasiūlymai. Ir viskas – nuoširdu, jokio apsimestinumo. Būtent tuo vaikų bendravimas ir skiriasi nuo suaugusių.“
„Visą tai matė ir centro direktorė, kuri jau šiemet pasiteiravo ar atvyksime pas juos kitais metais. Gyvenime visko būna, bet jau dabar su merginomis žinome, kad tikrai dar ne kartą čia norėsime grįžti. Be to rimtai svarstome klubo galimybes prisidėti prie Edmondo minėto projekto ir padėti vaikams vasarą praleisti ne tik turiningai, bet ir naudingai.“
„Paskutinį atsisveikinimo akordą – vieningai, visiems baikeriams tuo pat metu pasukus akseleratoriaus rankeną, užgaudusių motociklų variklius – vaikai sutiko ypatingai entuziastingai. Jų sukeltas triukšmas viršijo gerą pusdienį centro kieme sklidusį klegesį ir juoką. Ar gali nesugrįžti pas tuos, kurie taip nuoširdžiai tavęs laukia? Ir padėti jiems bent tuo, kuo galim.“ – moters veidu nuslenka liūdnoka šypsena – „Ne kartą galėjome įsitikinti, kad labiausiai tiek vaikams, tiek ir seniems žmonėms trūksta… žmogiško artumo. Atrodytų, žmonių aplink daug, bet vis neatsiranda to, kuris prieitu, apkabintu, išklausytu. Arba tiesiog patylėtu greta. Supratome tai, kai viena mergina mums dainavo… gestų kalba. Kita savo jausmus išreiškė grodama akordeonu. Tikras, nuoširdus bendravimas, kuris ne tik vaikams suteikė neišpasakyta malonumą, bet ir praturtino mus, suaugusius. Būtent todėl mes į Kėdainius dar tikrai sugrįšime. Ir ne kartą.“ – optimistiškai baigia pokalbį Lapė.