2014 m. pabaigoje automobilių gamintojas „Audi“ atnaujino savo mažiausią krosouverį „Audi Q3“. Įdomu tai, kad modernizuotas automobilis buvo jo pardavimams nuolat augant. Turbūt todėl inžinieriai nesiėmė radikalių permainų keisdami tiek automobilio išorę, tiek ir vidų.
Buvo pakeisti priekiniai žibintai – dabar jau bazinėje sąrangoje yra bikseoniniai moduliai su šviesos diodais ir rūko žibintais, „iškeltais“ iš priekinio bamperio. Taip atsirado galimybę padidinti oro įsiurbimo angas ir suteikti joms agresyvesnę formą, nors pats automobilis atrodo labai draugiškas.
Galinė automobilio dalis sulaukė dar mažiau dėmesio. Ryškiausias pasikeitimas – galiniai žibintai gavo dinaminius posūkio signalus – švieselės „bėga“ posūkio kryptimi. Taip posūkio signalas ne tik tampa geriau matomas, tačiau ir gražiau atrodo. Tikėtina, kad netrukus panašių naujovių imsis ir „Audi“ konkurentai.
Didelių permainų, lyginant su ankstesniu modeliu, nėra ir automobilio salone, bet padaugėjo modernios įrangos. Tarkim, pramoginė sistema „MMI Navigation“ išmoko prisijungti prie interneto. Dabar sėdint automobilyje ne tik galima naršyti internete, bet ir prisijungti prie tokių „Audi connect“ paslaugų, kaip internetinis radijas, informacija apie kelių būklę, navigacija, naudojanti „Google Earth“ ir „Google Street View“.
Tiesa, prie informacinės – pramoginės sistemos valdymo reikia pasipratinti. Ir geriau tai daryti automobiliui stovint. Galbūt buvo galima rasti ir kitą sistemos informacinio ekranėlio vietą – dabar jis iškyla priekiniame panelyje – bet trūkumu šito pavadinti negalima.
Kita vertus, kai kurie inžinierių sprendimai kiek stebina. Tarkim atnaujintame modelyje buvo paliktos tos pačios pusės apsisukimo klimato kontrolės rankenėlės, tad norint padidinti arba sumažinti temperatūrą keliais laipsniais, tenka gerokai jomis pažaisti. Įprastos pilno apsisukimo rankenėlės būtų gerokai patogiau.
Taip pat kiek nustebino tai, kad naujame, toli gražu ne bazinės sąrangos modelyje, nebuvo… veidrodėlių apšvietimo. Arba jis buvo, bet taip gerai paslėptas, kad per dvi bandymų dienas man jo rasti taip ir nepavyko.
Daugiau salone nėra prie ko prikibti – sėdynės patogios, užtikrina gerą šoninį palaikymą. Priekinės, bandytame modelyje, buvo reguliuojamos elektra – keisti buvo galima ir nugarėlės išlinkimo kampą, kas labai praverčia ilgėliau užsisėdėjus prie vairo.
Apdailos medžiagos – kokybiškos ir malonios liesti, darbiniai mygtukai išdėstyti patogiai ir aiškiai, tad nereikia grabinėtis norint įjungti vieną ar kitą funkciją. Patogus buvo net centrinis ranktūris – daiktadežė su slankiojančiu viršumi. Tai – didelis pliusas, nes patogus jis būna toli gražu ne visuose mažuose modeliuose.
Nors automobilis nėra didelis, vietos jame tikrai užteks 4 standartinio kūno sudėjimo žmonėms. Beje, pagalvota ir apie galinių keleivių patogumą – jiems ne tik išvestas atskiras ortakis, bet ir centrinėje nugarėlės dalyje atsilenkia ranktūris.
Bagažinė nėra didelė, tačiau ją, kaip visada, galima padidinti nulenkus galinių sėdynių nugarėles. Bagažinės sienelės lygios, penktos durelės – plačios, bandytame modelyje jos netgi buvo valdomos elektra. Patogu.
Kalbant apie atsinaujinusį „Audi Q3“, daugiausia permainų sulaukė variklių gama. Naujieji agregatai, gamintojų teigimu, tapo ekonomiškesni, 17 proc. ekologiškesni ir 10 proc. galingesni.
Bandytas modelis turėjo 2,0 l 180 AG turbininį dyzelinį variklį ir 7 pavarų APD bei visų keturių ratų varančią sistemą. Abejočiau ar pastaroji tikrai reikalinga miesto krosouveriui, bet yra kaip yra.
„Audi“ visada mokėjo gaminti variklius ir pavarų dėžes. Atnaujintas „Q3“ tai dar kartą puikiai įrodė – variklio ir pavarų dėžės tandemas dirbo labai puikiai. Automobilis užtikrintai, be trūkčiojimų, įsibėgėja net esant mažoms apsukoms, dinamiškumas išsaugomas ir apsukoms didėjant. Salone – tylu ir jauku, nepaisant to, kad variklis – dyzelinis, o važiavimo režimai kelionės metu ne kartą buvo keisti iš „darbinio“ į „ekonomišką“, „sportinį“ ir atvirkščiai. Smagu, kad „Audi Q3“, kaip ir kiek anksčiau bandytame „Audi TT“, skirtumai tarp režimų yra ne tik teoriniai, bet ir praktiniai – net nežiūrint į pavarų svirties padėtį, pagal variklio skleidžiamą garsą ir automobilio „elgesį“ kelyje nesunku nuspėti, koks režimas įjungtas.
Adrenalino išsiskyrimą lekiant automobiliu magistralėje, kur šiuo metu leidžiamas didžiausias greitis, skatino ir lengvas, bet klusniai į komandas reaguojantis vairas. Automobilis ganėtinai dideliu greičiu tvarkingai įveikia posūkius.
Tiek važiuojant asfaltu, tiek prižiūrimu žvyrkelių automobilio važiuoklė dirba puikiai. Prastesniuose keliuose pasijaučia jos kietumas, tačiau šiuo atveju taip ir turi būti. Juolab, kad kietumas nesukelia jokio diskomforto.
Gamintojo deklaruojamų kuro sąnaudų – 5,1 l/100 km kelio, pasiekti nepavyko. Po poros dienų bandymų miršiu režimu jos siekė 6,4l/100 km. Aišku, bene daugiausia įtakos kuro sąnaudoms turi vairavimo stilius ir visą laiką važiuojant „ekonomišku“ režimu, laikantis rekomenduojamų greičių, būtų galima pasiekti gamintojo nurodytus skaičius, tačiau tokiu atveju kyla kitas klausimas. Ar tikrai verta ramiam, ekonomiškam važiavimui pirkti galingą automobilį, turintį 7 pavarų APD? Turbūt ne. Žinant, kad automobilis 100 km/val. greitį pasiekia per 7,9 sekundes, o dviguba sankaba tvarkingai, nejuntamai, perjunginėja pavaras, važiuoti juo „ekonomiškai“ ir ramiai ganėtinai greitai nusibos. Tam yra apsčiai kitų modelių, o „Audi Q3“ sukurtas dinamiškoms, veržlioms kelionėms. Net tada, kai jos vyksta mieste ir trunka nuo darbo iki namų ar atgal.
