Nuo pirmos pažinties su Seat modeliais, kiekvienas naujas susitikimas palikdavo vis geresnį įspūdį, o pojūčius, kuriuos sukėlė Seat Leon Cupra, tikėtina, prisiminsiu net ir tada, kai pats jau nebevairuosiu.
Įprasta Seat Leon versija buvo kurta kiek kitokiems tikslams, tačiau ir šis modelis nuo pat pirmojo mūsų susitikimo paliko teigiamą įspūdį, kuris dar labiau sustiprėjo automobiliui atsinaujinus. Tiesa, kadangi prieš kelerius metus Paryžiaus automobilių parodoje debiutavęs automobilis buvo vienas dailiausių segmente, ispanų dizaineriai radikalių perdarymų nesiėmė.
Lyginant su ankstesniu automobiliu, atnaujintas variantas gavo platesnes, chromuotame rėmelyje įspraustas radiatoriaus groteles. Ispanai nusprendė, kad toks pokytis vizualiai padidins automobilį ir jis atrodys solidžiau. Galbūt pirmą kartą susidūrus su Leon modeliu jis taip ir atrodytų, tačiau po kelius metus trunkančios „pažinties“ aš ypatingo solidumo šiame pokytyje nepastebėjau. Patrauklus, simpatiškas ekonominio segmento miesto automobilis. Ir tiek.
Modernizuoti buvo ir bamperis bei priekiniai žibintai – pastarųjų forma kiek pasikeitė. Vienintelis ryškesnis pokytis galinėje dalyje – rūko žibintų segmentai, kurie, savininkui pageidaujant, gali būti šviesos diodų.
Pagal aprašymą, ryškesnių pokyčių galima tikėtis su sportiniu FR paketu, tačiau apie tai bus galima pakalbėti išbandžius Seat Leon FR praktiškai.
Taip pat modernizuota versija gavo didesnį, spalvotą, lietimui jautrų ekraną ir papildomas saugos sistemas. Ekranas labai aiškiai pastebimas, nes jis ne tik gerokai didesnis už pirmtaką – 8 coliai prieš buvusius 6,5 – bet ir jį sumontavus buvo atsisakyta nemažai mygtukų. Pradžiugino tai, kad ekranas buvo spalvotas ir „bendravo“ lietuviškai. Dar ne taip seniai tokiais privalumais galėjo džiaugtis tik Premium segmento atstovai, o dabar visai tai sutinkama ir ekonominės klasės modeliuose.
Borto kompiuteryje buvo įdiegta MirrorLink sistema, tačiau norint ją naudotis, reikėjo atskiros aktyvacijos, tad sistemos veikimą, padedant salono atstovui, vėliau išbandėme kitame automobilyje.
Sistema atitinka visus modernioms automobilinėms sistemoms keliamus reikalavimus, tačiau turint išmanųjį telefoną ir tinkamą laikiklį, MirrorLink nėra tokia būtina, nes tiesiogiai sujungus telefoną ir borto kompiuterį, palaikantį ir Apple, ir Android operacines sistemas, pramoginis – inforamcinis kompleksas „sušvinta naujomis spalvomis“. Turint laiko ir noro, borto kompiuterio ekrane galima ne tik klausytis muzikos, bet ir, tarkim, peržiūrinėti telefone saugomas nuotraukas ar kitą, sistemos palaikomą, informaciją. Galimybių siūloma nemažai, tik kiek nustebino tai, kad automobiliui pradėjus judėti, kompiuteris neišjungė paleistos nuotraukų peržiūros programos. Galvojant apie vairuotojo ir keleivių saugumą, mano supratimu, tokios funkcijos transporto priemonei judant turėtų būti ribojamos.
Salono apdailai, bent jau bandytame modelyje, panaudotos medžiagos prabanga nepasižymėjo, tačiau viskas buvo surinkta labai kokybiškai, tad jokių pašalinių girgždesių ar cypčiojimų nesigirdėjo nei važiuojant asfaltu, nei bandant automobilį žvyrkelyje.
Vairuotojo „darbo vietoje“, bent jau bandytame modelyje, ypatingai didelių pokyčių įžvelgti nepavyko – tas pats, puikiai pažįstamas prietaisų skydelis, multifunkcinis vairas, patogiai išdėstyti klimato kontrolės valdymo sistemos mygtukai, patogi, tolimoms kelionėms pritaikyta, sėdynė.
Bene ryškiausias pasikeitimas – elektroninis stovėjimo stabdis ir elektroninis stovėjimo „pagalbininkas“, laikantis automobilį net ir atleidus stabdžių paminą. Tik norėtųsi, kad pastarasis kiek greičiau reaguotų į akceleratoriaus paspaudimą, nes dabar pajudėjimo iš vietos procesas pasirodė labai ilgas.
Nors, jeigu vertinti Seat Leon kaip kasdienį, daugiausia važinėjimui po miestą, skirtą automobilį, tos kelios sekundės didelės įtakos neturi. Juolab, jeigu prie automobilio vairo įsivaizduoti vaikus į mokyklą vežantį tėtį ar mamą. Seat Leon tam puikiai tinka, nes erdvės jame užtenka tiek priekiniams keleiviams, tiek ir sėdintiems gale, o bagažinėje laisvai tilps ne tik vaikų kuprinės, bet ir keli pirkinių krepšiai. Visgi labai sunkių ar didelių daiktų į Leon bagažinę verčiau nedėti – labai aukštas slenkstis gali apsunkinti vėlesnį jų išėmimą, o su bagažinės grindimis lygaus paviršiaus nesudarančios antros eilės sėdynių nugarėlės neužtikrins patikimos krovinio fiksacijos. Išvada – didelių krovinių vežiojimui reiktų rinktis Seat Leon ST arba Seat Alhambra.
Bandytas Leon modelis turėjo dar vieną ryškią, tačiau sunkia pastebimą naujovę –1,0 l trijų cilindrų 115 AG benzininis variklį. Pastarasis, veikdamas poroje su 7 pavarų DSG automatine pavarų dėže, sudarė puikų ir našiai dirbantį duetą. Tam įtakos turėjo ir modelio gamybai panaudota MQB platforma, leidusi sukurti tvirtą, bet tuo pat metu lengvą ir manevringą automobilį. Seat Leon, kaip ir kiti jo „giminaičiai“, patikimai jautėsi ne tik gerame kelyje ar staigesniuose posūkiuose, bet ir duobėtuose kaimo žvyrkeliuose. Gal ilgesnė kelionė žvyrkeliais ir nekels didelio malonumo, tačiau netaps varginančiu išbandymų nei vairuotojui, nei keleiviams.
Įvertinus automobilio gabaritus, 1,0 litro varikliukas su „Ecomotive“ sistema, užtikrinančia ne tik mažesnę CO2 emisiją, bet ir mažesnes degalų sąnaudas, veikė puikiai. Dirbo jis našiai, tyliai ir ekonomiškai – per kelias bandymų dienas vidutinės degalų sąnaudos buvo 5 l/ 100 km kelio. Be priekaištų savo funkciją atliko ir laiko patikrinta DSG pavarų dėžė – ramiai važiuojant pavarų perjungimą aiškiausiai „rodė“ besikeičiantys sūkiai, supūstelėjus staigiau jis buvo juntamas, bet visai nežymiai.
Jeigu tik dar dizaineriai, pasitarę su inžinieriais, sugalvotų kitą būdą kaip parodyti kokiu režimu – D ar S – dirba pavarų dėžė, tai būtų išvis smagu, nes prietaisų skydelio kaputyje degančią mažą raidelę pastebi tik žinodamas, kad ji ten yra. Priešingu atveju tenka kiek paspėlioti, nes bandytame modelyje tarp D ir S važiavimo režimo labai aiškaus skirtumo nebuvo.
Nors trūkumu, įvertinus variklio tūri, to vadinti negalima. Ispanai, taikydamiesi prie vis griežtėjančių ekologinių normų, sukūrė automobilį su nedideliu, bet ganėtinai našiu, ekonomišku varikliu. Įprastam Seat Leon, kuriame laisvai telpa keturi suaugę žmonės, o bagažinėje nepritrūksta vietos jų daiktams, to visiškai užtenka. Dinamikos ir greičio rekordų su šia Leon versija pasiekti nepavyks, tačiau jis puikiai tarnaus kasdienėse kelionėse, užtikrindamas saugų ir patogų važiavimą.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus