Istoriškai itin stiprias pozicijas Europos naujų automobilių rinkoje turėję Vokietijos gamintojai patiria vis daugiau iššūkių. Nors tradicinis lyderis vis dar nepajudinamas, tačiau jam įkandin žengiantys gamintojai iš kitų žemynų vis aukščiau kelia galvas mūsų kontinente ir įsitvirtina vis aukštesnėse pardavimo lentelių eilutėse.

2022 metais daugiausia automobilių – 1 mln. 197,455 tūkst. – Senajame žemyne pardavė „Volkswagen“, tačiau jo rezultatai, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai suprastėjo 6,9 proc. Palyginkime: visa rinka pernai traukėsi 4,1 proc.

Antrąją vietą Europoje užėmė 7,6 proc. pardavimo apimtis užauginusi didžiausia Japonijos gamintoja „Toyota“ (per 766 tūkst. vnt.), o trečioje bei ketvirtoje pozicijose rikiavosi „premium“ segmento lyderiai iš Vokietijos BMW (per 646 tūkst.) ir „Mercedes-Benz“ (per 634 tūkst.), tačiau pastarųjų apimtys krito atitinkamai 5,4 ir 1,5 proc.

„Toyota“ ne vienintelė pagerino pozicijas mūsų žemyne. Stabilų augimo tempą demonstravo ir į geriausiųjų aštuntuką įsiveržusi Pietų Korėjos „Kia“. Ši gamintoja padidino savo pardavimo apsukas 7,9 proc. (iki daugiau nei 542 tūkst. automobilių) ir  atsiriekė rekordinę 4,8 proc. rinkos pyrago dalį. Korėjiečiai aplenkė tokius prekių ženklus kaip „Škoda“, „Opel“, „Ford“ ar „Nissan“.

Sėkmė Pietų Korėjos gamintoją lydėjo ir Baltijos šalyse. 6 proc. rinkos dalies turinti įmonė užėmė penktą vietą. Aukščiau ji praleido tik tradicinius lyderius: „Toyota“ ir „Volkswagen“ bei „Škoda“ su „Renault“. Lietuvoje 5 proc. rinkos dalies užimanti „Kia“ taip pat rikiavosi penktoje vietoje.

Tramplinas į Europą – europiečiai

Pastarosios bendrovės atstovai nė neslepia, kad tvirčiausią pamatą „Kia“ proveržiui Europoje padėjo… patys europiečiai. Vystymo bazė Frankfurte (Vokietija), gamykla Žilinoje (Slovakija), naujam startui dar 2006 metais prisiviliotas vienas talentingiausių dizainerių, buvęs „Audi“ specialistas Peteris Schreyeris ir ilgas jo su komanda įdirbis leido korėjiečiams pagaliau sukurti tai, ko nuolat geidžia Senojo žemyno vairuotojai: automobilį, kurio medžiagų ir surinkimo kokybė, dizaino sprendimai, komforto ir saugumo technologijų paketai niekuo nenusileidžia vokiškų bendrovių modeliams.

„Jeigu prieš 15 metų kažkas būtų pasakęs, kad „Kia Sportage“ salonas atrodys kaip „Mercedes-Benz“, būčiau atšovęs, kad tikrai taip nebus. Bet taip yra. Matyti, kad jie tikrai sueuropėjo, kad investuota daug pinigų į vizualinį identitetą, kad kuriami automobiliai, kurių žmonės norėtų“, – korėjiečių progresą vertina automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Be to, bendrovė „Kia“ žengė ir papildomų žingsnių – ėmėsi siūlyti gausesnius žemesnių įrangos lygių paketus (pavyzdžiui, šildomąjį vairą ir sėdynes net mažiausiuose modeliuose) už pranašesnę nei konkurentų kainą. Taip kai kurių lygiaverčiai sukomplektuotų „Volkswagen“ ir „Kia“ gaminių kaina ėmė skirtis tūkstančiais eurų, o korėjietiško modelio pirkėjai galėjo gauti daugiau įrangos jau baziniame lygyje.

Dar aukščiau reikalavimų kartelę Europos rinkoje pakėlė „Kia“ pasitikėjimas savo mašinų kokybe. Gamintoja visiems naujiems modeliams suteikė 7 metų standartinę garantiją.

Segmentų susiliejimas

M. Buzelio žodžiais, pardavimo statistikos dinamika gana neblogai atspindi ryškiausius pokyčius įgyvendinusių įmonių veiklą tiek kalbant apie technologinį vystymąsi, tiek vertinant išorinius transporto priemonių pokyčius. Pašnekovas, be korėjiečių, linkęs išskirti ir „Stellantis“ grupei priklausančius gamintojus. 

„Gal labai drąsiai pasakysiu, bet kai kurie ekonominiai prekių ženklai pagal savo kryptį, dizainą, bendrą vaizdą jau po truputį eina į „premium“ segmentą, o kai kurie „premium“ atstovai – atvirkščiai, regresuoja“, – atkreipia dėmesį M. Buzelis.

Vertindamas pastaruoju metu labiausiai pažengusius gamintojus, automobilių žurnalistas ir fotografas Justas Lengvinas taip pat teigia negalįs nepaminėti korėjiečių ir prancūzų „Citroën“, kurio modelis C5 X tapo ir Lietuvos metų automobiliu. Tiesa, šis automobilis ypatingais pardavimo rodikliais mūsų šalyje pasižymėti dar nespėjo.

„Kalbėdamas apie kainos ir kokybės santykį, tiesiog negaliu nepaminėti „Kia“ ir „Hyundai“. Tiesa, turbūt ši tendencija jau vyrauja daugiau nei trejus ar ketverius metus, tačiau naujausias elektromobilių platformas pristatę prekių ženklai ne tik palypėjo keliais laipteliais aukščiau, palyginti su tuo, kur buvo prieš dešimtmetį, bet ir gali puikuotis vokiškiems konkurentams nenusileidžiančia kokybe“, – be užuolankų vertina pašnekovas.

Naujosios kartos P. Korėjos gamintojų elektromobilius europiečiai įvertino jau pernai – beveik trečdalis (30,9 proc.) 2022 m. Senajame žemyne parduotų „Kia“ modelių buvo varomi tik elektros energija.  J. Lengvino vertinimu, šios markės gamintojai dėl savo sėkmės gali dėkoti visų pirma įgyvendintai bendrovės koncepcijai ir darbuotojams. 

„Nuosekliai gerėjanti kokybė, santūri ir gana aiški dizaino kalba bei gausios komplektacijos modeliai ilgainiui atveda vis daugiau pirkėjų bet kuriam gamintojui. Automobilis yra didelis pirkinys, tad tie, kurie nepasižymi fanatiška meile vienam ar kitam prekių ženklui, prieš pirkdami domisi ne tik gamintojo puslapiuose ar salonuose pateikiama informacija, bet ir žmonių atsiliepimais, o šie, matyt, iškalbingi.

Kitas svarbus veiksnys yra ir tai, kad apskritai automobiliai smarkiai brangsta, tad į adekvačiai savo produktus įvertinančius gamintojus atsisuka ir pirkėjai, anksčiau pratę prie kiek brangesnių europietiškų automobilių“, – apibendrina pašnekovas.