Kiekviena valanda, kai vilkikas stovi vietoje, vežėjams atsieina didžiulius pinigus, todėl neplanuotos prastovos yra viena skaudžiausių transporto verslo žaizdų. Pastarųjų įvykių fone, kai Lietuvos transporto įmonės susidūrė su netikėtais sunkvežimių sulaikymais užsienyje, šių nuostolių kaina tapo itin akivaizdi. Nors tokių rizikų išvengti sunku, jas galima efektyviai suvaldyti pasitelkiant inovatyvius sprendimus ir išmaniąją prevenciją, kurią šiandien rinkoje aktyviai siūlo tokie gamintojai kaip „Scania“.

Kiek kainuoja nedirbantys vilkikai

Kai sunkvežimis negali atlikti savo funkcijos ir nėra naudojamas, jis tiesiogiai negeneruoja pajamų, tačiau tuo pat metu išlaidos nesustoja. Prastovos gali būti planuotos arba neplanuotos. Planinės, tokios kaip techninė priežiūra, techninė apžiūra ar vairuotojų darbo ir poilsio režimas, paprastai yra įtrauktos į veiklos planus, todėl jų poveikis kontroliuojamas.

Daug sudėtingesnės yra neplanuotos prastovos. Jas gali lemti techniniai gedimai, eismo įvykiai, vairuotojų sveikatos problemos, logistikos trikdžiai, vėlavimas pakrauti ar net eismo sąlygos. Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius akcentuoja, kad net stovintis vilkikas išlieka sąnaudų šaltiniu.

„Atlyginimas ir mokesčiai, administracijos darbas, automobilio ir puspriekabės nusidėvėjimas, lizingas bei draudimas. Jeigu sunkvežimio prastova neplanuota ir nutinka kelyje, dar reikia ir vairuotoju pasirūpinti. Galbūt jis naudos degalus šildymui, papildomai kainuos mokama aikštelė. Sudėjus viską, išeina, kad prastova kainuoja bent 400 eurų per dieną“, – skaičiuoja pašnekovas.

Ši suma gali skirtis priklausomai nuo įmonės dydžio, maršrutų ir transporto parko struktūros, tačiau ji rodo, kad prastovos nėra vien teorinis nuostolis. Techninių gedimų atveju išlaidos dar padidėja: prisideda vilkiko transportavimas į servisą, remonto darbai, pakaitinio transporto organizavimas bei maršrutų perplanavimas.

S. Žilius teigia, kad, lyginant važiuojančio ir stovinčio vilkiko sąnaudas, skirtumas kartais nėra toks didelis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Kai sunkvežimis dirba, prisideda išlaidos degalams, kelių mokestis ir panašiai, bet tai bus tik maždaug du kartus didesnės išlaidos, nei vilkikui stovint“, – priduria jis.

Prastovas galima prognozuoti

Net ir gerai valdant transporto parką, visiškai išvengti prastovų neįmanoma. Pasak specialistų, svarbiausia tampa ne jų eliminavimas, o valdymas – planavimas, prevencija ir trukmės mažinimas.

Todėl šiandien, anot S. Žiliaus, praktikoje vis didesnę reikšmę įgyja duomenų analizė ir planinė priežiūra. Kalbėdamas apie prastovų prevenciją, pašnekovas akcentuoja patirtį ir sistemingą transporto priežiūrą, nes kai kurios procedūros – neišvengiamos, bet jų poveikis veiklai ir išlaidos gali skirtis.

„Vienas dalykas – keisti sankabą servise, kitas – kai ji sugenda vidury kelio. Įmonės privalo kaupti duomenis, juos analizuoti ir ieškoti tendencijų, suprasti, kada reikia atlikti vienus ar kitus darbus. Užbėgti gedimams už akių ir spręsti problemas prieš joms atsirandant – tai įmonės valdymo patirtis. Dabartinių sunkvežimių techninė priežiūra – lyg kosminių laivų. Keisti detales reikia ne tada, kai sugedo, o anksčiau“, – akcentuoja S. Žilius.

Pasak jo, svarbu ne tik reaguoti į problemas, bet ir optimizuoti apsilankymus servisuose taip, kad vieno vizito metu būtų atlikta kuo daugiau suplanuotų darbų.

„Eksploatacinių skysčių, padangų, alyvos, filtrų keitimas yra lengvai nuspėjamas. Siekiamybė – per apsilankymą servise dėl šių komponentų priežiūros atlikti kuo daugiau reikalingų darbų. Nesvarbu, ar dalys jau visiškai susidėvėjusios, ar dar galėtų būti naudojamos – planuoti reikia taip, kad jos tarnautų ne trumpiau kaip iki kito planuojamo neišvengiamo apsilankymo servise“, – pabrėžia pašnekovas.

Kaip duomenys padeda išvengti gedimų ir prastovų?

Sunkvežimių gamintojai vis aktyviau naudoja realiojo laiko duomenis siekdami sumažinti neplanuotas prastovas. Rinkoje atsiranda įvairių prognozuojamosios priežiūros sprendimų, tarp jų – ir gamintojų siūlomos paslaugos, kurios remiasi transporto priemonių telematikos duomenimis ir eksploatacijos istorija.

Pavyzdžiui, „Scania“ siūlo paslaugą „ProCare“, besiremiančią duomenimis, nuolatos gaunamais iš beveik milijono transporto priemonių visame pasaulyje. Atliekamas ne tik techninis aptarnavimas, bet ir nuolatinis transporto priemonės būklės stebėjimas realiuoju laiku, leidžiantis užkirsti kelią gedimui jam dar neįvykus.

Serviso darbai perkeliami į planinius vizitus, taip mažinant neplanuotų sustojimų riziką. Siunčiami automatiniai pranešimai vietinėms dirbtuvėms, kurios iš anksto užsako atitinkamas dalis.

Ribotos eksploatavimo trukmės komponentai ir dalys gali būti keičiami suplanuotų techninės priežiūros vizitų metu. Kiekviena transporto priemonė aptarnaujama pagal konkrečias eksploatavimo sąlygas ir istoriją, todėl ji nėra nei nepakankamai, nei per daug prižiūrima.

Analogiškas kryptis plėtoja ir daugiau gamintojų. Bendras tikslas tas pats: geriau prognozuoti komponentų nusidėvėjimą ir sumažinti netikėtumų kelyje. Praktikoje tai gali reikšti, kad vietoj visos dienos prastovos pakanka kelių valandų planinio sustojimo. Tokios sistemos taip pat gali pasiūlyti optimalų laiką ir vietą sustoti, kad būtų kuo mažiau trikdomas maršrutas.

Technologijos ir jų ribos

Nors duomenimis grįsta priežiūra padeda mažinti prastovas, tai nėra visiška panacėja. Net pažangiausios sistemos negali eliminuoti visų rizikų: eismo įvykių, žmogiškojo veiksnio ar išorinių logistikos sutrikimų.

Prastovos išlieka viena didžiausių transporto sektoriaus sąnaudų dalių, tačiau jų valdymas tampa vis labiau pagrįstas duomenimis ir planavimu. Technologijos padeda jas prognozuoti, tačiau galutinį rezultatą vis dar lemia tai, kaip jos integruojamos į realią įmonių veiklą. Siekdami išvengti prognozuojamų prastovų dėl techninių gedimų, vežėjai turi planuoti investicijas, duomenų integraciją ir procesų pokyčius.