Dar prieš populiariųjų miesto visureigių erą septynis žmones vežė ilgi universalai, o vėliau – minivenai. Dvi papildomos sėdynės dažnai slėpėsi bagažinėje ir buvo naudojamos ne kasdien, o tik prireikus. Šiandien 5+2 formulę dažniausiai siūlo vidutiniai ir dideli SUV modeliai. Ji leidžia vienu automobiliu naudotis didesnėms šeimoms, kurios taip pat nori neatsiriboti nuo moderniausių technologijų, saugumo ir komforto.

Papildomos vietos pirmiausia slėpėsi universaluose

Septynvietis šeimos automobilis atsirado gerokai anksčiau nei dabartiniai SUV. Praėjusio amžiaus antroje pusėje kai kurių didelių universalų bagažinėse buvo montuojami atlenkiami suolai. Keleiviai juose sėdėdavo nugara važiavimo kryptimi, o sėdynės susilenkdavo į bagažinės grindis. Pavyzdžiui, 1977 metų „Volvo 245“ buvo galima užsisakyti papildomą trečiąją eilę – tuomet automobilyje tilpdavo septyni žmonės.

Tokia konstrukcija leido retkarčiais vežti daugiau keleivių, tačiau nesuteikė septynių vienodai patogių vietų. Penki žmonės keliaudavo įprastose sėdynėse, o dar du trumpesnius atstumus įveikdavo bagažinės zonoje. Keičiantis saugumo reikalavimams ir šeimų įpročiams, atgal nukreiptos sėdynės tapo retenybe, tačiau penkių nuolatinių ir dviejų papildomų vietų idėja išliko.

Devintajame dešimtmetyje šeimos automobilių architektūrą pakeitė minivenai. „Chrysler“ šiuolaikinio miniveno istorijos pradžia laiko 1983 metus, o Europoje 1984-aisiais pasirodęs „Renault Espace“ tapo šio kėbulo tipo simboliu. Aukštas stogas ir perstatomos ar išimamos sėdynės leido salono erdvę pritaikyti prie keleivių poreikių.

Dideliuose minivenuose trečiojoje eilėje galėjo patogiai sėdėti ir suaugusieji. Vėliau ta pati idėja buvo pritaikyta kompaktiškesniems modeliams, tarp jų 1996 metais pristatytam „Renault Scénic“. Panaši logika išliko ir dabartiniuose SUV, pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje debiutavusiame „Chery Tiggo 8“: trečioji sėdynių eilė dažniau praverčia vežant vaikus ar prireikus papildomų vietų pavienėms kelionėms.

SUV perėmė šeimos automobilio vaidmenį

Pirkėjams vis dažniau renkantis SUV modelius, gamintojai į šį segmentą perkėlė ir trečiąją sėdynių eilę. „JATO Dynamics“ duomenimis, 2024 metais SUV teko 54 proc. visų naujų automobilių registracijų Europoje. Net „Renault Espace“, pradėjęs kaip klasikinis minivenas, penktojoje kartoje tapo krosoveriu.

Tai nereiškia, kad septynias vietas siūlo vien SUV. Keleiviniai furgonai ir keli išlikę minivenai tebėra erdvesni, jei visos vietos naudojamos kasdien. Vis dėlto jų pasirinkimas gerokai mažesnis, o įprastų universalų trečioji eilė beveik išnyko. Šeimai, norinčiai keleivinio automobilio matmenų, aukštesnės sėdėsenos ir dviejų atsarginių vietų, dažniausiai tenka rinktis vidutinio arba didelio dydžio SUV.

Aukštesniame kėbule lengviau po grindimis paslėpti dvi sulankstomas sėdynes ir palikti daugiau vietos keleivių galvoms, nors trečiojoje eilėje jiems vis tiek tenka sėdėti aukščiau pakeltais keliais. Nuožulni stogo linija gali riboti erdvę, o hibridiniuose ir elektriniuose modeliuose vietą po grindimis tenka dalytis su akumuliatoriumi.

Įkraunamuose hibriduose tai tampa rimtu konstrukciniu iššūkiu: pavyzdžiui, „Škoda Kodiaq“ PHEV siūlomas tik su penkiomis vietomis, o „Chery“ pavyko modelyje „Tiggo 8 PHEV“ suderinti įkraunamą hibridinę pavarą su septyniomis sėdynėmis. Šeimai, kuri ieško įkraunamo hibrido ir nenori atsisakyti trečiosios eilės, tai aiškus pranašumas.

Rinkoje yra ir daugiau septynviečių įkraunamų hibridų, tačiau pasirinkimas Lietuvoje tebėra siauras. Oficialiuose kainoraščiuose be „Chery Tiggo 8“ dar galima rasti tokį derinį siūlančius „Mazda CX-80“, „Hyundai Santa Fe“, „Kia Sorento“ ar dar kelis „premium“ segmento modelius.

Tai trumpas sąrašas, palyginti su visa didelių šeiminių SUV pasiūla, be to, kai kurie modeliai, kurių benzininės ar dyzelinės versijos turi trečiąją eilę, su įkraunama hibridine pavara siūlomi tik kaip penkiaviečiai. Todėl vien pavaros pasirinkimas gali iš karto gerokai susiaurinti šeimai tinkamų modelių sąrašą.

Ribotą pasirinkimą atskleidžia ir kainų skirtumai. Lietuvos kainoraštyje „Tiggo 8 PHEV“ nurodyta 40 990 Eur kaina. Artimiausias iš minėtų modelių – „Mazda CX-80“ – net su specialiu pasiūlymu kainuoja nuo 49 900 Eur. „Hyundai Santa Fe“ pradinė kaina siekia maždaug 57 tūkst. Eur, „Kia Sorento“ – beveik 70 tūkst. Eur.

5+2 nėra septynios vienodos vietos

Trečiosios eilės tinkamumą geriausia vertinti ne pagal duomenų lentelėje nurodytą vietų skaičių, o pačiam joje atsisėdus. Svarbu, kiek lieka vietos pėdoms ir keliams, ar suaugusiojo galva nesiremia į lubas, kiek galima pastumti antrąją eilę ir ar į trečiąją eilę galima patekti neišėmus vaikiškos kėdutės. Ilgesnėje kelionėje reikšmę turi ir atskiri oro kanalai, langų dydis bei įkrovimo jungtys.

Kitas kompromisas – bagažinė. Išskleidus visas sėdynes, joje dažnai telpa tik keli minkšti krepšiai. Sulanksčius galines sėdynes, automobilis vėl tampa erdviu penkiaviečiu SUV. Todėl 5+2 geriausiai tinka, kai papildomų vietų prireikia kelis kartus per mėnesį, o ne kas rytą tenka vežti septynis žmones ir jų daiktus.

Kuris variantas tinkamiausias, galiausiai paaiškėja ne prie skaičiuoklės, o automobilyje. Jei trečioji eilė bus naudojama dažnai, į bandomąjį važiavimą verta atvykti kartu su keleiviais, pasiimti vaikiškas kėdutes ir kelionės bagažą. Nuo universaluose slėptų suolų laikų iki dabartinių SUV išliko ta pati 5+2 formulė ir jos suteikiamas lankstumas, tačiau praktinę vertę lemia tai, ar šeima tomis dviem papildomomis vietomis iš tiesų gali naudotis patogiai.