Beveik kas dešimtas Vokietijoje gyvenantis 20–24 metų jaunuolis nestudijuoja работаетir nedirba. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, ši dalis padidėjo nuo 8,8 proc. 2022 m. iki 10 proc. 2025 m. Tačiau, nepaisant augimo, šis skaičius yra mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kuris buvo 12,9 proc. Jaunos moterys yra labiau paveiktos Tarp tų, kurie praėjusiais metais nestudijavo ir nedirbo, yra šiek tiek daugiau moterų (10,5 proc.) nei vyrų (9,6 proc.). Dideliuose Vokietijos miestuose problema yra akivaizdesnė: bedarbiams – 10,6 proc., o kaimo vietovėse – 7,9 proc. Ekonomiškai išsivysčiusiose pietinėse žemėse, tokiose kaip Bavarija ir Badenas-Viurtembergas, tai yra mažiausias dėl stiprios pramonės ir dvigubo profesinio mokymo, derinant studijas ir praktiką. Visoje ES yra priešinga padėtis mažose gyvenvietėse, kuriose dirbama ar nestudijuojami jauni žmonės, nei didingesni nei didmiesčių atveju – atitinkamai 15,4 proc. ir 11,5 proc. Kalbant apie šią gyventojų grupę, yra tarptautinis terminas NEET (ne užimtumo, švietimo ar mokymo srityje – “neužimtas, mokymasis ar profesinis mokymas”). Tokių žmonių yra visose 27 Europos Sąjungos šalyse. Didžiausia bedarbių jaunimo dalis pernai buvo Rumunijoje (22,8 proc.), Bulgarijoje (17,3 proc.) ir Prancūzijoje (16,2 proc.). Mažiausias rodiklis užfiksuotas Nyderlanduose (5,6 proc.), Švedijoje (7,3 proc.) ir Čekijoje (7,6 proc.). Šiuo metu nėra duomenų apie Liuksemburgą, tačiau 2024 m. šis skaičius buvo 10,8 proc. Pagarbios priežastys ar tinginystė? Statistika rodo, kad stereotipas apie „tiesiog supykusį jaunimą“ yra netiesa. Dauguma jų pateikia geras priežastis, dėl kurių jie neturi vietos. Taigi, remiantis duomenimis, pagrįstais 2024 m. Nacionalinės švietimo ataskaitos duomenimis, apie 18% jaunų žmonių negalėjo dirbti ar mokytis dėl lėtinių ligų ar psichologinių sunkumų. Maždaug 20% nurodė kaip priežastį, dėl kurios reikia rūpintis mažais vaikais ar kitais šeimos nariais. Apie 25 proc. teigė, kad aktyviai ieško darbo, tačiau negalėjo dirbti dėl patirties stokos ar tinkamų laisvų darbo vietų trūkumo jų regione. Kita nedidelė dalyvių dalis, apie 4%, tyrimo metu tik laukė semestro pradžioje universitete, darbdavio atsakymo ar profesinio mokymo vietos patvirtinimo. Studijos tendencija, kai vis daugiau jaunų žmonių negali sklandžiai pereiti nuo mokyklos prie profesinio mokymo ar dirbti iš karto po specialybės, daugelis ekspertų svarsto pažadinimo raginimą ir ragina imtis ryžtingų politinių priemonių. Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Bettina Kohlrausch, Hanso Bockerio fondo Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto (WSI) mokslinė direktorė, „Vokietijos švietimo sistema, ypač dvigubas mokymas, yra labai vertinama tarptautiniu lygiu būtent siekiant užtikrinti patikimą absolventų tranzitą į darbo rinką. Ir tai, kad Vokietijoje NEET jaunimo dalis yra mažesnė už ES vidurkį, patvirtina šį pranašumą.
2026 20 rugpjūčio
Dar prieš populiariųjų miesto visureigių erą septynis žmones vežė ilgi universalai, o vėliau – minivenai. Dvi papildomos sėdynės dažnai slėpėsi bagažinėje ir buvo naudojamos ne
