Kai pavėsyje oro temperatūra šokteli iki +30, saulėkaitoje vingiuojančiomis trasomis lekiančio kovinio automobilio salone neretai viskas įkaista iki 60 ar net 70 laipsnių. Čia nėra kondicionieriaus, kitapus kėbulo skardų maksimaliu pajėgumu veikia variklis, o po transmisijos tuneliu eina iki raudonumo įkaitęs išmetimo kolektorius ir duslintuvo vamzdynas. Kad mažai neatrodytų – ekipažo nariai apsivilkę daugiasluoksniais ugniai atspariais kombinezonais, kuriuos finiše galima gręžti nuo prakaito…

„Orlen Lietuva Rally 2021“ dalyviai kaunasi kaip tik tokiomis sąlygomis ir vienbalsiai pripažįsta, kad tai labai rimtas papildomas iššūkis: vairuojant greičio ruože piloto organizmui tenka krūvis, kurį galima lyginti su intensyvia ilgų nuotolių bėgikų treniruote, kai pulsas pašoka iki 160 – 180 tvinksnių per minutę. Organizmui gaunant tokia apkrovą itin sparčiai prarandami skysčiai, kas medikų teigimu, yra gerokai rimtesnė problema nei tiesiog troškulys: pakaituojant drauge su vandeniu netenkama druskų, pavyzdžiui, natrio, kalio, kalcio, magnio kiekiai. Jei šių mineralų atsargos nėra papildomos, prasideda fiziologiniai pokyčiai tiesiogiai susiję su žmogaus gebėjimu išlaikyti dėmesio koncentraciją ir priimti optimalius sprendimus. 

Į šiuos dalykus dėmesį atkreipė netgi draudimo bendrovių ekspertai, analizuojantys eismo įvykių priežastis ir fiksuojantys gana akivaizdžias sąsajas su dideliu karščiu. O tyrimą, kokią įtaką vairavimui gali turėti organizmo skysčių trūkumas, atlikę britų mokslininkai iš Lafboro universiteto tiksliai įvardijo, kad net ir lengvas dehidratacijos lygis klaidų skaičių kelyje gali padvigubinti.

„Nors lenktynininkai dažnai nepripažįsta, tačiau faktas, kad vairavimas varžybose yra ne tik fizinis, bet ir nemenkas emocinis krūvis. Kai prie šių dviejų dalykų prisideda didelis karštis, organizme pradeda strigti cheminiai procesai, kurie garantuoja mūsų gyvybingumą. Išvengti problemų galima tik dviem būdais: pasirūpinti bendru fiziniu pasiruošimu, treniruotėse ugdant ištvermę, o ralio metu naudojant pakankamą kiekį skysčių“, – patirtimi dalijasi daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas.

„Orlen Lietuva Rally 2021“ išvakarėse jis drauge su savo bičiuliu ir varžovu trasoje Ramūnu Čapkausku tarsi farmacininkai patys gaminosi specialius kokteilius iš profesionaliems sportininkams skirtų mineralų junginių ir elektrolitų.

„Žinoma, Lietuvos ralio čempionate greičio ruožai yra sąlyginai trumpi, todėl net oro temperatūrai perkopus +30 ribą organizmas nespėja tiek nuslopti, kad pradėtų labai smarkiai trukdyti pilotui atlikti savo darbą. Visgi esu pats patyręs – Palangoje per „1006 km lenktynes“ – kaip tokiomis sąlygomis prie vairo darbuojantis valandą pradedi virsti „zombiu“ ir akivaizdžiai prasčiau kontroliuoti svarbiausius procesus. Kai visa tai vyksta lekiant dideliu greičiu – pavojus sukelti avariją ar bent sugadinti rezultatą smarkiai labai smarkiai išauga. Todėl dabar į visas varžybas vežamės nemažas specialių gėrimų su magnio, kalio, kalcio, amino rūgštimis bei elektrolitais atsargas“, – pasakoja V. Švedas.

Beje, klasikinio ralio automobiliuose – net pačiuose moderniausiuose ir brangiausiuose – nėra kondicionierių. Nors jie sąlyginai lengvi ir naudoja nedaug energijos, visgi laikomasi nuostatos, kad tai perteklinis komforto elementas.

Specializuotų automobilių sporto dirbtuvių EAMW inžinierius Edvardas Lucevičius, prižiūrintis „Viada-Multi FX“ komandos (Giedriaus Notkaus ir Jono Sluckaus „Škoda Fabia R5“) techniką, savo ruožtu pastebėjo, kad kondicionierių tokiuose automobiliuose atstoja specialus ortakiai, nukreipiantys šviežio oro srautą į pilotą ir šturmaną.

„Tai galima lyginti su važiavimu motociklu – nėra labai patogu, tačiau važiuojant dideliu greičiu oras salone cirkuliuoja intensyviai ir gyventi galima“, – teigia E. Lucevičiaus.

Inžinierius taip pat patikino, kad sportiniams automobiliams +30 dar nėra ta riba, kurią pasiekus reiktų pradėti rūpintis papildomu darbinių agregatų aušinimu.